Lietuvoje vietinės elektros energijos daugiau nei importuojame – per šių metų dešimt mėnesių pasigaminame 62 proc. suvartojamos elektros energijos. Vien per spalio mėnesį pasigaminome 59 proc. vartojimui reikalingos elektros energijos. Atsinaujinant išteklius naudojančių elektrinių indėlių spalį nacionalinėje gamyboje išliko didžiausias: vėjo elektrinės pagamino 27,5 proc., saulės elektrinės – 7,9 proc. suvartotos elektros energijos.
Naujausiais duomenimis, šiemet saulės elektrinių leistina generuoti galia išaugo 77,3 proc., palyginti su 2023 metais. Saulės elektrinės nuo metų pradžios pagaminta daugiau elektros energijos nei buvo pagaminta per 2020–2023 metus kartu sudėjus ir skirtumą iki kiekvieno: šių saulės elektrinių pagamino 1,36 TWh, kai per ketverius metus buvo pagaminta apie 1,17 TWh elektros energijos.
Lyginant nacionalinę gamybą ir suvartojimą, saulės elektrinės per šių metų dešimties mėnesių gamybos daugiau elektros nei per visus metus suvartojo Klaipėdos apskritis (1,30 TWh). Palyginimui, pernai saulės elektrinių gamyba siekė 0,63 TWh ir nepadengė net pusės buvusio Klaipėdos apskrities elektros energijos metinio vartojimo.
Spalį – antrą mėnesį iš eilės vėjo elektrinių generacija išliko svarbiausia. Jų leistina generuota galia per šių metų dešimt mėnesių, su 2023 m., išaugo 25,2 proc., o pagamintos elektros energijos kiekis pernai per visus metus vėjo elektrinių pagamintų elektros energijos šaltinių: šiemet elektrinės jau pagamino 2,47 TWh elektros energijos energijos, pernai per visus metus – 2,52 TWh, 2020–2022 m. pagamindavo apie 1,36–1,54 TWh elektros energijos per metus.
Šiais metais vėjo elektrinės jau pagamintos panašiai tiek elektros energijos, kiek pernai per metus suvartojo Kauno (1,99 TWh) ir Marijampolės (0,45 TWh) apskritys kartu sudėjus. 2021 metais vėjo elektrinių metinė gamyba siekė 1,36 TWh ir būtų tik iš padengti Kauno miesto (0,98 TWh) ir Marijampolės apskrities dalies (0,45 TWh).
Valstybės priimti sprendimai ir teikiama finansinė parama lėmė, kad gamybos pajėgumų galia šalyje toliau elektros sparčiai: vien gaminančių vartotojų skaičius per metus padidėjo 30,9 tūkst., panašiai tiek, kiek gyvena Mažeikių mieste.
AEI plėtra didina šalies energetinę nepriklausomybę ir energetinį saugumą tiesiogiai. Plėtojant AEI, investuojama į energetikos sistemos plėtrą ir papildomas tarpvalstybines jungtis, kas dar labiau užtikrina saugumą ir didina visos energetikos sistemos patikimumą.
Lietuva nuosekliai artėja prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijoje užsibrėžto tikslo – vietinės elektros pasigaminti tiek, kiek jos reikia vartojimui. Iki 2030 m. mūsų šalis užsibrėžusi tapti elektrą eksportuojančia šalimi iš importuojančios šalies, taip pat energetikos sektoriaus turi tapti visiškai neutralus klimatui iki 2050 metų.
• Lietuvos energetikos agentūros informacija
Šia publikacija dalinasi Lietuvos regionų naujienų portalas „Miesto naujienos“. Daugiau sau ir savo miestui aktualijų naujienų rasite portale Miesto naujienos.