admin 
Turizmas yra pagrindinis salų ekonomikos variklis, tačiau dėl jo vietos gyventojai taip pat buvo išstumti iš nekilnojamojo turto rinkos ir kenkia aplinkai.
Apie 30 000 žmonių sekmadienį išėjo į gatves iš skirtingų salyno miestų ir miestelių su reklama „Kanarų salos turi limitą“.
2023 metais apsilankė daugiau nei 16 milijonų turistų ir tikėtina, kad pasibaigus 2024-iesiems šis skaičius bus didesnis. 2023 metais turistai išleido daugiau nei 20 milijardų eurų, tačiau tai turi savo kainą.
Ir nors protestuotojai pripažįsta, kad turizmas teikia itin svarbias darbo vietas, jie sako, kad dauguma jų yra žemos kvalifikacijos ir prastai apmokami.
Kadangi daugelis nekilnojamojo turto priklauso antrųjų namų savininkams, kurie ten nuolat negyvena, įsigyti nekilnojamąjį turtą gyventi tapo pernelyg brangu – o nuomoti įperkamą butą jau seniai buvo sunku.
Pernai turizmas išaugo penkiais procentais, o protestuotojai sako, kad tai per daug, nes salos tapo perpildytos. Daugelis mano, kad atsakymas yra pritraukti mažiau turtingesnių turistų, kaip tai sėkmingai padarė kitos šalys.
Tai daro įtaką biologinei įvairovei
Tarp pastarojo protesto asociacijų buvo „Ekologai veikia“. Ji apgailestauja dėl žalos, kurią masinis turizmas padarė jautriai Kanarų salų biologinei įvairovei, kurioje yra saugomų teritorijų, endeminių rūšių ir unikalių ekosistemų, atsiradusių dėl vulkaninio susiformavimo.
Po didelio protesto balandį protestuotojai tikėjosi, kad salų parlamentas priimtų naujus teisės aktus, pavyzdžiui, įvestų turizmo mokestį, kuris jau imamas Ispanijos Balearų salose, kurios kenčia nuo panašių problemų.
Tačiau, pasak protestuotojų, esminių teisės aktų pakeitimų nebuvo ir turizmo mokesčio.
Maspalomas, Gran Kanarijos saloje, vienas iš protestuotojų Eugenio Reyesas vietos žiniasklaidai sakė, kad „viskas lieka taip pat“.
„Nebuvo užmegztas oficialus kontaktas, nesukurta observatorija ar erdvė pilietinei visuomenei išklausyti piliečių, turinčių konkrečių pasiūlymų“, – sakė jis.
