admin 
Kroatijos bendrasis vidaus produktas (BVP) iki 2030 metų pabaigos bus aštuoniais procentais didesnis nei būtų be Europos fondų paramos, todėl Zagrebas pasisako už tvirtos ES sanglaudos politikos tęsimą, sakė Kroatijos regioninės plėtros ministras. ir ES fondų, Šime Erlić, ketvirtadienį Briuselyje.
„Sanglaudos politika yra pagrindinė politika Kroatijoje finansuojant projektus, kurie įgyvendinami iš Europos fondų, todėl išreiškėme tvirtą poziciją, kad norime išsaugoti stiprią sanglaudos politiką ir ateityje po 2027 m.“, – sakė Erlić. ES Taryba, kurioje dalyvavo už sanglaudą atsakingi valstybių narių ministrai.
Pagrindinė susitikimo tema buvo sanglaudos politika po 2027 m., tai yra pasibaigus dabartiniam septynerių metų programavimo laikotarpiui.
„Siekiame, kad ir po 2027 m. sanglaudos politika išliktų tokia pat svarbi, kad galėtume toliau naudotis ES lėšomis, kurios yra esminė Kroatijos vystymosi varomoji jėga“, – pabrėžė ministras ir pridūrė, kad šios lėšos padeda šaliai sparčiai pasivyti. labiau išsivysčiusių už save.
Erličius teigė, kad pagal Komisijos ataskaitą dėl ekonominės, socialinės ir teritorinės sanglaudos Kroatijos BVP iki šio dešimtmečio pabaigos bus 8 procentais didesnis nei būtų be sanglaudos fondų.
Komisija svarsto idėją kitam septynerių metų biudžetiniam laikotarpiui, 2028–2034 m., sanglaudos lėšų panaudojimą sąlygoti reformų ir investicijų įgyvendinimu, panašiai kaip tvirtinamos lėšos iš Atkūrimo ir atsparumo mechanizmo. Šiuo metu sanglaudos fondai tvirtinami pagal iš anksto sutartus kriterijus, o pandemijos atkūrimo fondo lėšos skiriamos po reformų ir pagrindinių valstybių narių nacionalinių planų etapų.
Tokiai reformai būtų reikalingas visų valstybių narių sutikimas, o daugelis jų yra susirūpinę, kad dėl to Europos fondai būtų valdomi centralizuotai, o tai reiškia, kad sumažės vietos ir regionų valdžios institucijų vaidmuo priimant sprendimus dėl šių lėšų panaudojimo.
Ministras Erličius atkreipia dėmesį į teigiamą atkūrimo ir atsparumo mechanizmo lėšų panaudojimo patirtį, ypač spartesnį reformų įgyvendinimą ir su jais susijusias investicijas, ir tai, kad tai turėtų būti išlaikyta būsimoje sanglaudos politikoje.
Jis pridūrė, kad kartu turėtų būti išlaikytas visų vietos ir regionų lygmens suinteresuotųjų šalių dalyvavimas planuojant ir įgyvendinant europinių fondų lėšų panaudojimo planus. (2024 m. lapkričio 28 d.)
