admin 
Ukraina antradienį smogė keliems taikiniams giliai Rusijos viduje per, anot jos, kol kas „masiškiausią“ karo ataką.
Pasak Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinio štabo, šaudmenų sandėliai ir chemijos gamyklos buvo nukentėję keliuose regionuose, kai kurie iš jų buvo už šimtų kilometrų nuo sienos.
Šaltiniai Ukrainos žvalgybos agentūroje SBU sakė BBC, kad naktinis išpuolis buvo „skausmingas smūgis“ Rusijos gebėjimui kariauti.
Rusija pranešė numušusi JAV tiekiamų „Atacms“ raketų taip pat JK gaminamas sparnuotąsias raketas Storm Shadow ir pažadėjo reaguoti į ataką.
Mažiausiai devyni oro uostai centrinėje ir vakarinėje Rusijoje laikinai sustabdė eismą, o dėl streikų buvo uždarytos mokyklos pietvakarių Saratovo srityje.
Per antskrydžius Briansko pasienio regione įvyko sprogimai naftos perdirbimo gamykloje, šaudmenų sandėliuose ir chemijos gamykloje, kuri, kaip teigiama, gamina paraką ir sprogmenis, BBC sakė šaltinis Ukrainos saugumo srityje.
Tačiau Kijevas taip pat smogė kur kas giliau į šalį, o Generalinis štabas tvirtino pataikęs į taikinius iki 1100 km (700 mylių) nuo sienos.
Vakariniame Saratovo regione pareigūnai pranešė apie „didžiulę“ bepiločio lėktuvo ataką.
Buvo apgadintos dvi pramonės įmonės Engelso ir Saratovo miestuose, telegramoje rašė regiono gubernatorius Romanas Busarginas.
Antradienį, uždarius vietines mokyklas, mokiniai buvo mokomi internetu.
Praėjusią savaitę Kijevas pranešė, kad smogė naftos saugyklai Engelse, o tai paskatino kelias dienas trukusias pastangas suvaldyti gaisrą, o Busarginas paskelbė nepaprastąją padėtį.
Pareigūnai vakariniame Tulos regione taip pat pranešė apie nakties išpuolį, kai regiono gubernatorius Dmitrijus Miliajevas Rusas sakė, kad oro gynyba numušė 16 bepiločių orlaivių.
Jo teigimu, aukų nenukentėjo, nors krintančios nuolaužos apgadino kai kuriuos automobilius ir pastatus.
Kitur netoli Kazanės esanti dujų saugykla buvo smogta bepiločio lėktuvo atakai pietvakariniame Tatarstano regione, pranešė vietos pareigūnai, nepranešę apie aukas.
Ukraina sakė, kad Rusija per naktį taip pat paleido dešimtis bepiločių orlaivių visoje Ukrainoje, o Kijeve ir jo apylinkėse buvo perspėti keli oro antskrydžiai.
Remiantis jo skaičiavimais, visi, išskyrus vieną, buvo numušti arba pasiklydę.
Kai kurie buvo manekenai arba viliokliai, dronai – naudojami bandyti įveikti oro gynybą.
Praėjusią naktį virš Kijevo nuskambėjus oro antskrydžių pavojaus signalams, vienas dronas kurį laiką skraidė pirmyn ir atgal, jo judėjimas buvo stebimas įvairiose „Telegram“ grupėse.
Vienas naudotojas juokavo, kad buvo „puiki idėja“ siųsti karius iš oro pajėgų, kurie valdo oro gynybos sistemas, į fronto liniją kaip pėstininkus.
Šiandien laikraštis „Ukrainska Pravda“ citavo šaltinį, sakiusį, kad generolo Oleksandro Syrskyi įsakymu iš oro į sausumos pajėgas ketinama perkelti daugiau nei 5000 karių.
Laikinai einantis karinių oro pajėgų vadas į tai atsakė reikalaudamas, kad nebūtų perkeliami specialistai, „kurie objektyviai sunkiai pakeičiami“, ypač tie, kurie apmokyti iš užsienio tiekiamos ginkluotės ir įrangos. Tai tikriausiai apima F16 lėktuvus ir Patriot oro gynybos sistemas.
Generalinis štabas taip pat komentavo, pripažindamas, kad padėtis fronto linijoje „nėra lengva“, nes pėstininkų trūksta „daugelyje sričių“.
„Sprendimas stiprinti sausumos brigadas fronto linijoje kitų tipų ir Ukrainos ginkluotųjų pajėgų padalinių karių sąskaita yra priverstinis karinės vadovybės žingsnis stiprinant mūsų gynybą“, – rašoma pranešime.
Tai buvo ugninga naktis, sako Ukraina.
Panašu, kad internete paskelbti vaizdo įrašai patvirtina bent kai kuriuos teiginius, nors Rusijos gynybos ministerija teigia, kad JAV ir Didžiosios Britanijos pagamintos raketos buvo numuštos virš Briansko ir Juodosios jūros.
BBC paprašė Ukrainos generalinio štabo pakomentuoti Rusijos teiginius, kad jie per naktį numušė 14 šių Vakarų pagamintų raketų.
Atstovas Bohdanas Senykas sakė, kad jo biuras „nežinojo apie informaciją, apie kurią klausiate“.
Ukraina bando, kad ir kaip gali, atsispirti Rusijos karinei pažangai vietoje, o iki išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo inauguracijos likus savaitei.
Kijevo valdžia patyrė JAV administracijos spaudimą sumažinti šauktinių amžių ir leisti siųsti daugiau karių į fronto linijas.
Trumpo patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Mike'as Waltzas neseniai sakė naujienų kanalui ABC News, kad Ukraina turėtų spręsti savo karių trūkumo problemą ir turi būti „viskas už demokratiją“, jei nori, kad JAV būtų „viskas in“ Ukrainoje.
Tai buvo griežti žodžiai, turint omenyje didžiulę kainą, kurią Ukraina jau sumokėjo gindama save ir rytinį NATO flangą, ir atrodė, kad jie paskelbė Vašingtono tono pasikeitimą, kai Trumpas grįžta į Baltuosius rūmus.
Antradienį Kijeve Zelenskis dar kartą pareiškė, kad nėra prasmės mažinti šaukimo amžių nuo 25 iki 18 metų, kai jau dislokuotiems Ukrainos kariams trūksta ginklų.
„Mūšio lauke turime daugiau nei 100 brigadų ir kiekvienai iš jų reikalingas kasdienis papildymas ir įranga“, – sakė M. Zelenskis.
Kijevas dažnai tvirtina, kad jo sąjungininkai lėtai siunčia ginklus, kuriuos pažadėjo, įskaitant oro gynybos sistemas ir raketas.
Trumpas pasakė, kad yra ruošiasi susitikti su Vladimiru Putinu jam grįžus į Baltuosius rūmus – ir karo Ukrainoje pabaigą laikyti prioritetu.
Jis nepaaiškino, kaip planuoja tai padaryti.
