Davidas Lammy „pasibaisėjo“ akis į akį susitikęs su karo aukomis

Kasdien šeimos plūsta sausu ir dulkėtu keliu į Čadą, bėgdamos nuo karo ir bado Sudane – scenos, kurios aiškiai sukrėtė JK užsienio reikalų ministrą.

Po svilinančia saule Davidas Lammy penktadienį apsilankė Adrė pasienio poste, kad iš pirmų lūpų pamatytų Sudano pilietinio karo, kuris kilo, kai kariuomenė ir buvęs jos sąjungininkas, sukarintos greitosios paramos pajėgos (RSF) žlugo, poveikį.

Tie, kurie peržengia sieną, dažnai buvo atskirti nuo savo šeimų per chaosą, kad galėtų pabėgti, ir labai nori pamatyti, ar jų artimieji saugiai įveikė.

„Tai vieni siaubingiausių dalykų, kuriuos aš kada nors girdėjau ir mačiau savo gyvenime“, – sakė Lammy.

„Daugiausia, ką mačiau čia, Čade, prie Sudano sienos, moterys ir vaikai bėga už savo gyvybes – pasakoja apie plačiai paplitusias žudynes, žalojimą, deginimą, seksualinį smurtą prieš jas, jų vaikus. Ir be viso to, badas, badas – tokia neįtikėtina bėda“.

Užsienio reikalų ministras matė dešimtis moterų, apsigaubusių šviesiomis, įvairiaspalvėmis skaromis ir laikančių įvairaus amžiaus vaikus, važiuojančius ant arklio traukiamų vežimų.

Jie atrodė pavargę, sėdėdami ant krepšių, kuriuose buvo keli daiktai, kuriuos galėjo atsinešti ilgoje kelionėje į saugią vietą.

„Alhamdulillah“ reiškia „šlovink Dievą“, – sako Halima Abdalla, kai jos paklausiau, kaip ji jaučiasi peržengusi sieną.

28 metų merginai palengvėjo, nepaisant tragedijos, kurią patyrė netekusi vieno iš savo vaikų, kai ji pabėgo iš Darfūro, vakarinio Sudano regiono, kuris per pastaruosius 21 mėnesį patyrė didžiausią smurtą – didžioji dalis jo, kaip teigiama, įvykdė RSF.

„Pirmiausia nuvykau į El-Geneiną, bet turėjau vėl bėgti, kai ten prasidėjo muštynės“, – pasakoja ji ir paaiškina, kaip vėliau išsiskyrė su vyru ir dar dviem vaikais.

Pagalbos darbuotojai Adrė sako, kad jie bandė suvienyti šeimas, kai kirto sieną.

„Kai kurios mamos mums pasakė, kad jos turėjo pasirinkti, su kuriais vaikais bėgti, nes negalėjo jų visų neštis vienu kartu“, – BBC sakė pagalbos darbuotoja.

Kai kuriuos paliktus vaikus humanitarinės pagalbos darbuotojai išvežė už sienos ir yra globojami globos namuose, kol stengiamasi surasti jų šeimas.

Stovėdamas Čado sienos pusėje, Lammy kalbėjosi su šeimomis, kurios bėga, ir su jas priimančiais pagalbos darbuotojais.

Susitikęs su kai kuriais pabėgėliais, jis BBC sakė: „Visi šie žmonės turi istorijas – labai, labai beviltiškų istorijų apie pabėgimą nuo smurto, apie žmogžudystes savo šeimose, apie išžaginimą, kankinimus, žalojimą“.

„Ką tik sėdėjau su viena moterimi, kuri man parodė nudegimo žymes. Ją apdegino kareiviai aukštyn ir žemyn rankomis, ji buvo sumušta ir išprievartauta. Tai beviltiška, ir mes turime atkreipti į tai pasaulio dėmesį ir atnešti kančia iki galo“.

Tačiau jis pasmerkė tai, ką jis apibūdino kaip „konfliktų hierarchiją“, dėl kurios Sudanas, atrodo, atsidūrė žemiausioje vietoje, nors šiuo metu tai yra didžiausia humanitarinė krizė pasaulyje.

Praėjusių metų lapkritį JK užsienio reikalų sekretorius vadovavo rezoliucijai, raginančiai JT Saugumo Taryboje nutraukti ugnį, kurią Rusija vetavo.

„Kaip galėjote vetuoti čia vykstančią bėdą? – paklausė jis, skambėdamas susierzinęs.

Jis BBC sakė, kad dabar planuoja Londone sušaukti Sudano kaimynų, tokių kaip Čadas ir Egiptas, ir kitų „tarptautinių partnerių, kad būtų užtikrinta taika“, susitikimą.

Keletas bandymų surengti taikos derybas, vadovaujamas JAV ir Saudo Arabijos, nesugebėjo išspręsti konflikto.

Kadangi tarpininkavimas įstrigo, JAV vėliau skyrė sankcijas abiem karo pusėms vadovaujantiems generolams. Taip pat nustatyta, kad RSF ir jos sąjungininkai įvykdė genocidą.

Nuo 2023 m. balandžio mėn., kai prasidėjo muštynės, savo namus paliko daugiau nei 12 milijonų žmonių.

JT agentūrų duomenimis, įnirtingų mūšių viduryje pateko daugiau nei 50 milijonų civilių, iš kurių beveik pusei labai reikia humanitarinės pagalbos.

Netinkamos mitybos rodikliai čia yra vieni didžiausių pasaulyje. Adrėje esančioje klinikoje sveikatos priežiūros darbuotojai matuoja šešių mėnesių Rasmos Ibrahim žasto apimtį.

Spalvomis pažymėta juosta tęsiasi iki raudono galo. Jos sveikatos būklės poveikis gali trukti visą jos gyvenimą. Vienas iš septynių vaikų čia Adrė yra prastai maitinamas.

JK ir toliau sieks paliaubų, sakė Lammy.

Ji jau padvigubino pagalbą iki 200 mln. svarų sterlingų (250 mln. USD) ir ragina kitas šalis donores sustiprinti.

Tačiau pagalbos agentūroms kelia nerimą naujai inauguruoto JAV prezidento Donaldo Trumpo pranešimas apie 90 dienų įšaldymą užsienio pagalbai.

Vieno didžiausių pasaulyje donorų paramos sutrikdymas neabejotinai turės pražūtingų pasekmių tokioms krizėms kaip Sudanas. JT jau dabar stengiasi pasiekti savo tikslus dėl labai reikalingų pagalbos pinigų.

2024 m. buvo pateiktas prašymas skirti 2,7 mlrd. USD (2,2 mlrd. GBP) Sudanui paremti, tačiau buvo skirta tik 57 % šių pinigų.

Maisto skirstymo centre Adrė mieste maišai susmulkintų geltonųjų žirnelių, sorų, sorgų, kepimo aliejaus ir kitų reikmenų dėžutės buvo tvarkingai sudėlioti ant brezento, o šeimos iš netoliese esančios pabėgėlių stovyklos rikiuojasi į eilę savo kvotoms gauti.

Orą užpildo kūdikių, skaromis pririštų prie eilės motinų nugarų, verksmas. Šeimos po vieną kviečiamos rinkti davinį.

Vyras padeda užkelti sauso maisto maišą ant kito peties, o šis niūniuoja grįždamas į laikinus namus.

Prieš prasidedant Sudano pilietiniam karui, Adrė gyveno apie 40 000, o dabar, pasak vietos savanorių, jis išaugo daugiau nei penkis kartus.

Čia esantys pabėgėliai yra vieni iš nedaugelio laimingųjų. Visai kitapus sienos, Darfūre, rugpjūtį Zamzamo stovykloje, esančioje netoli El-Fasher miesto, kurį RSF apgulė daugiau nei metus, buvo paskelbtas badas.

Penktadienį pasirodė pražūtinga žinia, kad vieną iš paskutinių veikusių El-Fasher ligoninių nukentėjo bepilotis orlaivis, žuvo mažiausiai 30 žmonių. Regioninės valdžios atstovai teigė, kad kaltininkai buvo RSF sukarintos pajėgos, tačiau jie į ieškinį neatsakė.

Dar gruodį JT remiamas Bado peržiūros komitetas teigė, kad badas išplito į daugiau vietovių – Darfūre iki Abu Shouko ir al Salamo stovyklų bei kai kuriose Pietų Kordofano valstijos dalyse.

Badas išplito nepaisant to, kad vėl buvo atidaryta Adrė siena, kurią armija uždarė įtarus, kad ji buvo naudojama ginklams gabenti savo konkurentams.

Kai išvažiavome nuo sienos, trys ar keturi sunkvežimiai su JT Pasaulio maisto programos vėliavomis lėtai riedėjo dulkėtu keliu, kertančiu Sudaną.

Jie teiks labai reikalingą pagalbą kaimams, miestams ir perkėlimo stovykloms už sienos. Tačiau to dar toli gražu nepakanka.

„Turime paspartinti šią didžiulę, didžiulę krizę ir pabusti dabar“, – sakė Lammy.