admin 
„Getty“ vaizdaiPraėjus daugiau nei trims dešimtmečiams po to, kai pasitraukė iš Sovietų Sąjungos, Estija, Latvija ir Lietuva pradėjo atjungti Rusijos elektros tinklą ir prisijungti prie ES tinklo.
Dviejų dienų procesas prasidėjo šeštadienio rytą. Gyventojai liepė įkrauti savo prietaisus, sandėliuoti maistą ir vandenį ir pasiruošti taip, lyg būtų prognozuojama atšiauriais orais.
Daugeliui buvo liepta nenaudoti keltuvų – kai kuriose vietose šviesoforai bus išjungti.
Milžinas, specialiai pagamintas laikrodis, suskaičiuos paskutines sekundes prieš pereidamas į orientyro ceremoniją Lietuvos sostinėje sekmadienį, kuriame dalyvavo ES vyriausioji Ursula von der Leyen.
Tada trys tautos oficialiai pereis nuo vadinamojo „Brell“ elektros tinklo, kuris nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos juos sujungė su Rusija ir Baltarusija.
„Aukšto perspėjimo“
„Brell“ tinklą, kuris reiškia Baltarusiją, Rusiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, beveik visiškai kontroliuoja Maskva ir jau seniai laikoma buvusių sovietų respublikų, kurios dabar yra NATO nariai, pažeidžiamumą.
Atsijungęs nuo jo, trys šalys maždaug 24 valandas veiks „izoliuotu režimu“ – išgyvens tik savo galią – prieš integruodamos į Europos tinklą per Lenkiją.
„Dabar mes pašaliname Rusijos galimybes naudoti elektros sistemą kaip geopolitinio šantažo įrankį“, – AFP naujienų agentūrai sakė Lietuvos energetikos ministras Zygimantas Vaiciunas.
„Tai yra daugiau nei 10 ar 20 metų pastangų kulminacija, siekiant sumažinti priklausomybę nuo energijos“, – BBC pasakojo prof. Davidas Smithas iš Glazgo universiteto Baltijos tyrimų skyriaus.
„Kai Baltijos valstijos prisijungė prie ES ir NATO, visi kalbėjo apie tai, kad jie yra energetikos sala, kuri vis dar priklausė nuo to bendro elektros tinklo su Baltarusija ir Rusija“, – sakė Smithas. „Dabar tai buvo visiškai sulaužyta”.
Įtampa tarp Baltijos šalių ir Rusijos, kuriai bendrauja 543 mylių ilgio (874 km) siena, išaugo nuo Rusijos visiškos invazijos į Ukrainą 2022 m. Vasario mėn.
Nuo to laiko įtariamų sabotažo incidentų, susijusių su elektros kabeliais ir vamzdynais Baltijos jūroje, bijojimas paskatino baimę, kad Maskva gali atkeršyti prieš pereinant prie ES energijos.
Per pastaruosius 18 mėnesių buvo sugadinti mažiausiai 11 laidų, einančių po Baltijos jūra. Neseniai Laivas iš Rusijos naftos tanklaivių „Šešėlinio laivyno“ buvo apkaltintas pagrindinės Estijos galios jungties sugadinimu Suomijos įlankoje. Kremlius atsisakė komentuoti.
NATO nekaltino Rusijos, tačiau atsakė pradėjęs naują regiono, vardu Baltic Sentry, patruliavimo misiją.
„Negalime atmesti tam tikros provokacijos. Štai kodėl Latvijos ir užsienio saugumo valdžia yra labai budrūs”, – trečiadienį sakė Latvijos prezidentas Edgar Rinkēvičsas.
„Aišku, yra rizika, mes tai labai gerai suprantame“, – kartojo Latvijos ministrė pirmininkė Evika Silina. „Tačiau rizika nustatoma ir yra nenumatytų atvejų planas.”
NATO energetinio saugumo kompetencijos centro atstovas sakė „BBC News“, kad pastaraisiais mėnesiais buvo atlikti dažni avarinių operacijų testai, siekiant padėti pasiruošti galimoms tikslinėms atakoms prieš energijos sistemą.
Estijos kibernetinio saugumo centro vadovas Gertas Auvaartas savo pranešime „BBC News“ sakė, kad Rusija „gali bandyti išnaudoti šį laikotarpį, kad sukurtų netikrumą“, tačiau teigė, kad dėl tarptautinio bendradarbiavimo Estija buvo „gerai pasirengusi net blogiausiems- Atvejo scenarijai „.
Jis pridūrė, kad kibernetinės atakos prieš šalį padidėjo po Rusijos invazijos į Ukrainą ir svyravo nuo „haktivistų skatinamų DDoS išpuolių (paskirstytų paslaugų neigimo) iki sudėtingesnių, tikslinių operacijų prieš vyriausybines agentūras ir verslą“.
Baltijos šalys taip pat stebės dezinformacijos kampanijas, susijusias su perėjimu.
Netrukus po to, kai 2024 m. Rugpjūčio mėn. Jie pranešė Rusijai apie jų sprendimą pasitraukti iš Brello, socialinės žiniasklaidos metu atsirado dezinformacijos kampanijos, klaidingai įspėjančios apie tiekimo nesėkmes ir didėjančias kainas, jei šalys paliks bendrą elektros tinklą.
