ES lyderių laukia sunkus sprendimas paskolinti įšaldytus Rusijos grynuosius pinigus Ukrainai

Europos Sąjungos lyderiai renkasi į Briuselio viršūnių susitikimą, kuriame bus priimtas svarbus sprendimas, ar paskolinti Ukrainai dešimčių milijardų eurų įšaldyto Rusijos turto jos karinėms ir ekonominėms reikmėms finansuoti.

Didžioji dalis Rusijos 210 mlrd. eurų (185 mlrd. GBP; 245 mlrd. JAV dolerių) vertės turto ES priklauso Belgijoje įsikūrusiai organizacijai „Euroclear“, o iki šiol Belgija ir kai kurios kitos bloko narės pareiškė, kad nepritaria grynųjų pinigų naudojimui.

Nepadidinus finansavimo, Ukrainos finansai nustos per kelis mėnesius.

Vienas Europos vyriausybės pareigūnas teigė esąs „atsargiai optimistiškas, o ne pernelyg optimistiškas“, kad susitarimas bus pasiektas. Rusija perspėjo ES nesinaudoti savo pinigais.

Ji Maskvos teismui pateikė ieškinį prieš Euroclear, siekdama atgauti pinigus.

Briuselio viršūnių susitikimas vyksta itin svarbiu karo momentu ir visų žvilgsniai nukreipti į Belgijos ministrą pirmininką Bartą De Weverį, kuris ketvirtadienį Belgijos parlamente pasakė: „Dar nemačiau jokio teksto, kuris įtikintų mane pakeisti Belgijos poziciją“.

JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pareiškė, kad susitarimas yra arčiau nei bet kada anksčiau, kad užbaigtų karą, prasidėjusį 2022 m. vasario mėn., kai Rusija įsiveržė į Ukrainą.

JAV ir Rusijos pareigūnai šį savaitgalį turi susitikti Majamyje tolimesnėms deryboms dėl taikos plano, naujienų agentūrai AFP sakė Baltųjų rūmų pareigūnas. Manoma, kad Kremliaus pasiuntinys Kirilas Dmitrijevas kalbėsis su Trumpo pasiuntiniais Steve'u Witkoffu ir Jaredu Kushneriu.

Ukrainos pareigūnai taip pat vyksta į JAV, o Briuselyje esantis prezidentas Volodymyras Zelenskis žurnalistams sakė, kad jei Rusija nevykdys JAV reikalavimų nutraukti karą „artimiausiu metu, Ukrainą tikrai reikės sustiprinti“.

Rusija kol kas nereagavo į naujausius taikos pasiūlymus, tačiau Kremlius pabrėžė, kad planai dėl Europos vadovaujamų daugianacionalinių pajėgų Ukrainai, remiamų JAV, būtų nepriimtini.

Prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį aiškiai išreiškė savo jausmus Europai, sakydamas, kad žemynas yra „visiško degradacijos“ būsenoje ir kad „europietiški paršeliai“ – menkinantis Ukrainos sąjungininkų Europoje apibūdinimas – tikisi pasipelnyti iš Rusijos žlugimo.

Europos Komisija – ES vykdomoji institucija – pasiūlė Kijevui per ateinančius dvejus metus paskolinti apie 90 mlrd. eurų (79 mlrd. GBP) iš 210 mlrd.

Tai yra maždaug du trečdaliai iš 137 mlrd.

Iki šiol ES perdavė Ukrainai grynųjų pinigų uždirbtas palūkanas, bet ne pačius grynuosius pinigus.

„Šiuo metu Ukrainai atėjo laikas toliau kovoti dėl kitų metų“, – BBC sakė Suomijos vyriausybės pareigūnas. „Žinoma, vyksta taikos derybos, bet tai suteikia Ukrainai sverto pasakyti, kad mes nesame beviltiški ir turime lėšų toliau kovoti“.

Komisijos vadovė Ursula von der Leyen sako, kad tai taip pat padidins karo išlaidas Rusijai.

Įšaldyti Rusijos turtai nėra vienintelė galimybė ES lyderiams. Kita idėja, kurią remia Belgija, grindžiama tuo, kad ES skolinasi pinigus tarptautinėse rinkose, kaip garantiją naudodama ES biudžetą.

Tačiau tam reikėtų vienbalsio balsavimo, o Vengrijos Viktoras Orbanas leido suprasti, kad daugiau neleis ES pinigų padėti Ukrainai.

Ukrainai ateinančios valandos yra reikšmingos, o prezidentas Volodymyras Zelenskis atvyksta į Briuselį ES viršūnių susitikime.

ES vadovai labai norėjo pabrėžti sprendimo dėl paskolos svarbą.

„Mes žinome, kaip reikia skubiai. Tai aštru. Mes visi tai jaučiame. Visi tai matome”, – Europos Parlamentui sakė von der Leyen.

Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas suvaidino pagrindinį vaidmenį skatinant panaudoti Rusijos turtą, viršūnių susitikimo išvakarėse Bundestagui sakydamas, kad siekiama pasiųsti „aiškų signalą“ Maskvai, kad tęsti karą beprasmiška.

ES pareigūnai įsitikinę, kad turi tvirtą teisinį pagrindą panaudoti įšaldytus Rusijos turtus, tačiau kol kas Belgijos ministras pirmininkas nėra įsitikinęs. Jo gynybos ministras Theo Franckenas prieš derybas perspėjo, kad būtų didelė klaida paskolinti „Euroclear“ grynųjų pinigų.

Vengrija laikoma didžiausia šio žingsnio priešininke, o prieš viršūnių susitikimą ministras pirmininkas Orbanas ir jo aplinka netgi pasiūlė, kad turto įšaldymo planas būtų pašalintas iš viršūnių susitikimo darbotvarkės. Europos Komisijos pareigūnas pabrėžė, kad taip nėra ir tai bus 27 valstybių narių reikalas viršūnių susitikime.

Slovakas Robertas Fico taip pat nepritarė Rusijos turto naudojimui, jei tai reiškia, kad pinigai būtų naudojami ginklams įsigyti, o ne rekonstrukcijos reikmėms.

Kai pagaliau įvyks pagrindinis balsavimas, tam reikės bent 15 valstybių narių, kurios sudaro 65 % Europos gyventojų, daugumos. Kad ir kas nutiktų, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas António Costa pažadėjo neperžengti belgų galvų.

„Mes neketiname balsuoti prieš Belgiją“, – sakė jis Belgijos visuomeniniam transliuotojui RTBF. „Mes ir toliau labai intensyviai dirbsime su Belgijos vyriausybe, nes nenorime patvirtinti to, kas Belgijai gali būti nepriimtina“.

Belgija taip pat žinos, kad reitingų agentūra „Fitch“ neigiamai įvertino „Euroclear“, iš dalies dėl „mažos“ teisinės rizikos jos balansui dėl Europos Komisijos planų panaudoti Rusijos turtą. „Euroclear“ vadovas taip pat perspėjo dėl šio plano.

„Žinoma, vis dar yra daug kliūčių ir kliūčių. Turime rasti būdą, kaip atsakyti į Belgijos rūpesčius”, – pridūrė Suomijos pareigūnas. „Esame toje pačioje pusėje kaip ir Belgija. Kartu rasime sprendimą, kad visos rizikos būtų patikrintos tiek, kiek įmanoma.”

Tačiau Belgija nėra vienintelė šalis, kuri abejoja, o dauguma negarantuojama.

Italijos premjerė Giorgia Meloni pareiškė Italijos parlamentarams, kad pritars susitarimui, „jei teisinis pagrindas bus tvirtas“.

„Jei šios iniciatyvos teisinis pagrindas nebūtų tvirtas, mes įteiktume Rusijai pirmą tikrą pergalę nuo šio konflikto pradžios“.

Teigiama, kad prieštaringai vertinami pasiūlymai neįtikino ir Maltos, Bulgarijos bei Čekijos.

Jei sandoris bus priimtas, o Rusijos turtas bus atiduotas Ukrainai, blogiausias Belgijos scenarijus būtų toks, kai teismas įpareigotų grąžinti pinigus Rusijai.

Kai kurios šalys teigė, kad būtų pasirengusios suteikti milijardus eurų finansinių garantijų, tačiau Belgija norės, kad šie skaičiai padidėtų.

Bet kuriuo atveju Komisijos pareigūnai yra įsitikinę, kad vienintelis būdas Rusijai ją susigrąžinti būtų sumokėti kompensacijas Ukrainai – tuomet Ukraina grąžins savo „reparacijų paskolą“ ES.