admin 
Europos Parlamentas nusprendė, kad ES laisvosios prekybos susitarimą su keturiomis Lotynų Amerikos Mercosur bloko šalimis peržiūrėtų Europos Teisingumo Teismas.
Tai paaiškėjo po trečiadienio balsavimo Europos Parlamente.
Priešingu atveju susitarimą pasirašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen ir jis laikomas svarbiu ES žingsniu siekiant atverti naujas eksporto rinkas.
Europos Parlamento vicepirmininkė Christel Schaldemose (S) yra nusivylusi šiuo sprendimu.
– Didelį nerimą kelia tai, kad Europos Parlamentas pasaulinių neramumų metu nusprendžia vilkinti Mercosur susitarimą.
– Europai reikia naujų, stiprių partnerių visame pasaulyje būtent todėl, kad senų aljansų nebegalime laikyti savaime suprantamu dalyku, o mus spaudžia ir rytai, ir vakarai, sako Christel Schaldemose.
Europos Komisija anksčiau pareiškė, kad susitarimas gali įsigalioti be Europos Parlamento pritarimo. O Europos Komisijos atstovo spaudai Olofo Gillo teigimu, Europos Komisija nuspręs leisti susitarimui įsigalioti laikinai, kol laukia teismo sprendimo.
Taigi Europos Parlamento sprendimas susitarimo iš pradžių nesustabdo.
– Europos Komisija apgailestauja dėl Europos Parlamento sprendimo. Mūsų analizės duomenimis, Europos Parlamento keliami klausimai nėra pagrįsti.
– Nes Europos Komisija jau išsamiai aptarė šiuos klausimus su Europos Parlamentu, sako Olofas Gillas.
Jis teigia, kad dabar Europos Komisija vėl pradės dialogą su Europos Parlamentu ir jo nariais.
– Paaiškinsime jiems, kodėl jie gali saugiai palaikyti susitarimą ir kodėl manome, kad jis gyvybiškai svarbus ES, sako Olofas Gillas.
Jis atkreipia dėmesį, kad Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen trečiadienį Europos Parlamente pasisakė už ES nepriklausomybės didinimą, be kita ko, prekybos srityje.
Tai būtina pasaulyje, kurį, pasak von der Leyen, vis labiau valdo „žalia jėga“.
Pasak Olofo Gillo, Mercosur susitarimo klausimas dabar bus iškeltas ketvirtadienį Briuselyje vyksiančiame neeiliniame ES viršūnių susitikime.
Susitarimas buvo priimtas kvalifikuota ES šalių balsų dauguma. Tačiau tai atsitiko po delsimo ir besitęsiančių politinių ginčų.
Galiausiai Italija nusprendė palaikyti susitarimą, todėl buvo pasiekta kvalifikuota dauguma.
Tačiau tai atsitiko per didelių ES šalių, tokių kaip Prancūzija ir Lenkija, galvos. Be Prancūzijos ir Lenkijos, prieš susitarimą taip pat balsavo Austrija, Vengrija ir Airija.
Tai daugiausia lėmė susirūpinimas dėl susitarimo padarinių Europos žemės ūkiui.
Trečiadienio sprendimu Europos Parlamentas iškelia naujų abejonių dėl susitarimo, kuris buvo sudarytas 26 metus ir dėl kurio, be kitų šalių, Prancūzijoje, Lenkijoje ir Belgijoje, buvo surengti dideli protestai žemės ūkio srityje.
Trečiadienio sprendimas taip pat prieštarauja ES bandymams padidinti savo nepriklausomybę prekybos srityje tuo metu, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas jau įvedė 15 procentų muitus europietiškoms prekėms.
O dabar JAV grasina įvesti tolesnius muitus Europos valstybėms, eskaluojančiame ginče dėl Grenlandijos.
Todėl ES turėtų laikytis susitarimo, mano Christel Schaldemose.
– Susitarimas suteikia galimybę patekti į rinką, kurioje yra apie 700 mln. vartotojų, ir stiprina Europos ir Danijos ekonomiką. ES reikia daugiau partnerių, o ne mažiau, sako Christel Schaldemose.
Trečiadienį vykusiame balsavime už teismo teisinį vertinimą balsavo 334 Europos Parlamento nariai. 324 balsavo prieš, 11 susilaikė.
